
Paprastoji eglė
Picea abies
Aukštas medis kūgiška vainiko forma, vyrauja kalnuose ir šiaurės rytų šalies dalyje. Turi negilią šaknų sistemą, todėl vėjas jį lengvai išverčia. Pastaraisiais metais daugelis eglynų išdžiūvo dėl sausros ir eglinio žievėgraužio.
Kaip atpažinti
- Žievė plona, rusvai ruda, besilupanti smulkiais lopeliais.
- Spygliai pavieniai, standūs, keturbriauniai ir dygūs, įsitvirtinę ant rudų kotelių aplink visą ūglį.
- Kankorėžiai ilgi (10–15 cm), nusvirę, subrendę nukrinta visi iš karto.
- Vainikas siaurai kūgiškas, šakos dažnai nusvirusios kaip užuolaidos.
Kur gyvena
Kalnai (viršutinė kalnų juosta Karpatuose ir Sudetuose), šiaurės rytų Lenkija, Balovježos giria, taip pat gausūs želdiniai žemumose.
Vaisiai ir sėklos
Kankorėžiai ir sėklos nėra žmonių maistas. Sėklas ėda voverės, genių ir kryžiasnapių.
Kokie grybai auga po juo
- borowik szlachetny
- eglinė bobausė
- podgrzybek brunatny
- raudonoji musmirė (nuodinga)
Anksčiau
Statybinė, popieriaus ir rezonansinė mediena muzikos instrumentų dėkloms. Nuo XIX amžiaus eglė daugelyje namų tapo Kalėdų eglute.
Įdomybė
Baltijos Belovežo girios eglės viršija 50 m, tačiau vietinių medžių rekordą pasiekė Pieninų nacionalinio parko kėnis (55,86 m). Aukščiausias Lenkijoje – svetimžemis duglasas (apie 59 m).