
Paprastasis erškėtuogis (šaltalankis)
Hippophae rhamnoides
Dygus pajūrio kopų krūmas sidabriniais lapais ir oranžiniais vaisiais. Dėl šaknų gumbelių aktinomicetų fiksuoja azotą iš oro. Lenkijoje natūraliose augavietėse yra dalinai saugomas.
Kaip atpažinti
- Krūmas paprastai 1,5–6 m, su 2–7 cm ilgio spygliais.
- Lapai siaurai lancetiški, 5–9 cm, viršuje pilkai žali, apačioje sidabriniai.
- Vaisiai rutuliški, 6–10 mm, oranžiniai iki raudonų, ant trumpų kotelių.
- Dvinamis augalas: vaisius duoda tik moteriški krūmai.
Kur gyvena
Palei visą Lenkijos pakrantę, kopose ir skardžiuose; dažnai sunku atskirti natūralias augavietes nuo želdinių. Šalies viduje sodinamas ir sulaukėjęs.
Vaisiai ir sėklos
Vaisiai valgomi, labai rūgštūs, su kartoku prieskoniu; iš jų gaminamos sultys ir džemai. Dėl didelio aliejų kiekio jų neturėtų valgyti žmonės, jautrūs riebalams, nei asmenys, sergantys ūmiu kasos, kepenų ar tulžies pūslės uždegimu. Natūraliose augavietėse šaltalankis yra saugomas.
Kokie grybai auga po juo
- šaltalankio gumbelis, vadinamas šaltalankio votimi (sukelia kamieno gangreną)
Anksčiau
Kopų, šlaitų ir sąvartynų tvirtinimas. Vaisiai ir šaltalankių aliejus maistui, gydymui ir kosmetikai. Sodinamas gyvatvorėms ir miesto želdynuose.
Įdomybė
Šaknų gumbeliai gali pasiekti karvelio kiaušinio dydį, apie 3 cm. Rytų Anglijoje šaltalankių brūzgynuose azoto fiksacija įvertinta 179 kg hektare.