
Lenkinis maumedis
Larix polonica
Retas Europinio maumedžio giminaitis, augantis pavieniuose augimvietėse Lenkijoje ir kaimyninėse šalyse. Dalis botanikų laiko jį Europinio maumedžio porūšiu. Kaip ir kiekvienas maumedis, žiemai numeta spyglius, o po juo auga grybai, susiję tik su maumedžiais.
Kaip atpažinti
- Spygliai minkšti, šviesiai žali, ant trumpūnių kuokštais po 15–40, žiemai nukrinta.
- Kankorėžiai smulkūs, 2–3 cm ilgio, kiaušiniški arba rutuliški, su įgaubtomis žvyneliais su storu, neatlenktu kraštu.
- Jauni ūgliai labai šviesūs, šiaudų geltonumo, beveik balti.
- Žievė tamsiai vyšninė, medis iki 30 m aukščio su netaisyklinga lajа.
Kur gyvena
Pieniny, Vakarų Beskidai, Radomo apylinkės, Góra Chełmowa Šventojo Kryžiaus kalnuose, Modrzewina Mała Wieś kaime prie Grójeco ir Trębaczew Rawos aukštumoje. Už Lenkijos ribų – Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje.
Vaisiai ir sėklos
Kankorėžiai ir sėklos nėra maistas žmonėms. Daug Lenkijos maumedžio augaviečių yra gamtos rezervatuose, kuriuose draudžiama rinkti augalus.
Kokie grybai auga po juo
- geltonasis kazlėkas (auga tik po maumedžiais)
- lipnusis kazlėkas, vadinamas pilkuoju kazlėku (tik po maumedžiu)
Anksčiau
Šiandien svarbiausia – jo augaviečių apsauga. Auga daugiau kaip 20 gamtos rezervatų, be kita ko, Modrzewina, Modrzew Polski w Noskowie, Trębaczew ir Świnia Góra.
Įdomybė
Botanikai išskiria kelias lenkinio maumedžio formas, be kita ko, Pieninų formą bei formas su raudonais ir žaliais moteriškais žiedais. IUCN raudonojoje knygoje jam suteikta nykstančios rūšies kategorija.