
Kalninė pušis
Pinus mugo
Krūmiška kalnų pušis, sudaranti tankius, šliaužiančius krūmynus virš viršutinės miško ribos, vadinamajame kalninių pušų aukštyje. Saugo šlaitus nuo erozijos, nuošliaužų ir griūčių. Sodinta ir pajūrio kopose.
Kaip atpažinti
- Kamienai šliaužia žeme arba lanku išlinkę, dažniausiai iki 3,5 m aukščio.
- Spygliai po du kekėje, 3–8 cm, tamsiai žali, blizgūs, trumpesni ir storesni nei paprastosios pušies.
- Kankorėžiai sėdintys, apie 5 cm ilgio, jauni su melsvu ar violetiniu apnašu, subrendę rudi.
- Žievė tamsiai pilka, šiek tiek įtrūkusi, nesilupa.
Kur gyvena
Laukinė auga Tatruose, Sudetuose, Babia Góra ir Pilsko kalnuose, nedidelės augavietės ir Policos, Romankos bei Czyrniec kalnuose. Žemiausia natūrali augavietė šalyje yra Izerų aukštuma (Hala Izerska, 840 m virš jūros lygio). Sodinama jūros pakrantės kopose.
Vaisiai ir sėklos
Kankorėžiai ir sėklos nėra maistas žmonėms. Iš spyglių gaunamas aliejus, bet nelaužyk ūglių: kalninė pušis Lenkijoje iš dalies saugoma, o dauguma jos augaviečių yra kalnų nacionaliniuose parkuose.
Kokie grybai auga po juo
- klejek czerwonawy
- pelkinis kazlėkas (aukštapelkėse, saugomas)
- juostuotoji piengrybė (saugoma)
- Aureoboletus projectellus (svetimžemė rūšis, kopose)
Anksčiau
Kopų ir šlaitų tvirtinimas, apsauga nuo griūčių ir erozijos. Sodinama soduose daugybe veislių. Iš spyglių gaunamas aliejus.
Įdomybė
Kankorėžiai subręsta tik praėjus 15–17 mėnesių po apdulkinimo. Ant žemės gulinčios šakos gali įsišaknyti ir duoti naujus augalus.