
Paprastoji kriaušė
Pyrus communis
Laukinė kriaušė, kurios sutraukiantys vaisiai vadinami ulęgałkomis, sutinkama sieniniuose, prie kelių, kartais miškuose ir žėlynuose. Tai hibridų kompleksas, iš kurio kilo sodo kriaušės. Lenkijoje ji kryžminasi su paprastąja kriauše, todėl gryną laukinę kriaušę šiandien sunku rasti.
Kaip atpažinti
- Medis iki 20 m, laja piramidinė, senų medžių – kupolinė.
- Žievė pilkai juoda, įtrūkusi gana taisyklingais stačiakampiais.
- Lapai blizgantys, odiški, smulkiai dantyti, lapkotis beveik tokio pat ilgio kaip lapalakštis.
- Žiedai balti su rausvais dulkinukais; laukiniai jauni medžiai turi gausių, tvirtų spyglių.
Kur gyvena
Visoje šalyje laukuose, sieniniuose ir prie kelių, kartais miškuose ir žėlynuose. Rūšis Lenkijoje visam laikui prigijusi.
Vaisiai ir sėklos
Laukinės kriaušės kietos, sutraukiančios ir pilnos akmeninių ląstelių. Valgyti jos tinka tik po kelių savaičių išgulėjimo.
Kokie grybai auga po juo
- skėtinė skėtgrybė (po rožiažiedžiais; lengva supainioti su nuodingomis skėtgrybėmis)
- Sabino kadagio kriaušių rūdys (sukelia kriaušių rūdis, pereina nuo Sabino kadagio)
- slyvų pirmenė
- tikrasis kelmutis
Anksčiau
Raudonai ruda mediena, kieta ir lengvai apdirbama: braižymo prietaisai, fortepijonai, baldai, intarsijos, medžio raižinių matricos. Iš ulęgałek gamino degtines ir tinktūras.
Garsiausias Lenkijoje
Seniausia kriaušė Lenkijoje auga Nekloje prie Vžesnios (Didžiosios Lenkijos vaivadija): aukštis 18 m, apimtis 329 cm (2005 m.); 1992 m. jos amžius buvo įvertintas 192 metais.
Įdomybė
Pasaulyje auginama apie 5000 europinės kriaušės veislių. Kriaušė gali gyventi iki 300 metų.