
Paprastoji kukmedis
Taxus baccata
Retas, labai lėtai augantis ir ilgaamžis šešėlingų miškų medis. Lenkijoje saugomas kaip rūšis, o daugelyje draustinių saugomi būtent kukmedžiai. Beveik visas augalas stipriai nuodingas.
Kaip atpažinti
- Žievė plona, raudonai ruda, besilupanti plokštelėmis.
- Spygliai plokšti, minkšti, tamsiai žali, be baltų juostelių apačioje, išsidėstę dviem eilėmis.
- Vietoj kankorėžių pavienės sėklos, apsuptos raudono, mėsingo apvalkalo (tik moteriškuose augaluose).
- Dažnai auga kaip žemas medis arba keliakamienis krūmas.
Kur gyvena
Daugiausia Pamarys, Karpatai, Sudetai ir Šventojo Kryžiaus kalnai, paunksnėse bukų ir mišriuose miškuose; dažnai parkuose ir soduose.
Vaisiai ir sėklos
NUODINGAS. Spygliai, žievė ir sėklos turi taksino, kuris gali sustabdyti širdies darbą. Raudona sėklavilkė atrodo kaip uoga ir vilioja vaikus, bet sėkla viduje yra labai nuodinga. Nieko iš kukmedžio nevalgyk.
Anksčiau
Kietoji, tamprioji mediena viduramžiais buvo naudojama lankams gaminti. Dėl pernelyg intensyvaus kirtimo kukmedis tapo retas.
Garsiausias Lenkijoje
Henrikuvo kukmedis Henrikuve Lubanskyje (Žemutinės Silezijos vaivadija), gamtos paminklas nuo 1992 m.
Įdomybė
Henrikavo kukmedis laikomas seniausiu medžiu Lenkijoje, tačiau jo amžius ginčytinas: vertinimai svyruoja nuo maždaug 1250 iki daugiau nei 1300 metų, o dalis tyrėjų mano, kad jis jaunesnis.