
Juodasis ugniažolis
Sambucus nigra
Greitai augantis krūmas arba mažas medis, mėgsta derlingą, azotu turtingą dirvą prie namų ir miškų pakraščiuose. Birželį kvepia kreminiai baltais žiedų skėčiais. Jo šakų viduje yra minkšta balta šerdis.
Kaip atpažinti
- Žievė pilkai ruda, kamštiena, su karpotais ventiliacijos plyšeliais.
- Lapai nelyginai plunksniški su 5–7 pjūkliškais lapeliais, sutrinti nemaloniai kvepia.
- Žiedai kreminiai balti plokščiuose dideliuose skėčiuose; vaisiai juodai violetiniai, smulkūs, ant rausvų kotelių.
- Ūgliai su storu, baltu, kempinišku šerdimi.
Kur gyvena
Visoje Lenkijoje, miškų pakraščiuose, paupio miškuose, krūmynuose, prie namų ir griuvėsių.
Vaisiai ir sėklos
Žali, ypač neprinokę, vaisiai, taip pat lapai ir žievė gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Prinokę vaisiai valgomi tik išvirti (sultys, uogienės). Nesupainiok jo su žolinėmis plukėmis (Sambucus ebulus) – nuodinga daugiamete žole, turinčia panašius žiedus ir vaisius.
Kokie grybai auga po juo
- uszak bzowy
Anksčiau
Žiedai sirupams ir užpilams, vaisiai išvirti sultims. Iš ūglių, išėmus šerdį, buvo daromi švilpukai ir fleitos.
Ką sako tikėjimai
Liaudies tikėjimuose juodojo šeivamedžio krūmo nereikėjo kasti ar be reikalo naikinti, nes tai esą atnešdavo nelaimę.
Įdomybė
Ant senų šeivamedžio šakų auga šeivamedinė auskarė – drebučių pavidalo grybas, panašus į ausį. Jis valgomas ir vertinamas Azijos virtuvėje.