
Juodoji varnauogė
Empetrum nigrum
Žemas, visžalis puskrūmis spygliškais lapais ir juodomis, blizgančiomis uogomis. Lenkijoje auga daugiausia prie jūros bažynų pušynuose ir durpynuose, taip pat Sudetuose ir Karpatuose. Dalinai saugomas.
Kaip atpažinti
- Ūgliai lankstūs, šakoti, šliaužiantys, iki maždaug 1 m ilgio; augalas iki 50 cm aukščio.
- Lapai 4–5 mm, siauri, odiški ir blizgūs, kraštai taip atlenkti, kad apačioje matyti tik balta linija.
- Žiedai smulkūs, rausvi ar raudoni, lapų pažastyse, nuo kovo pabaigos iki gegužės.
- Vaisiai rutuliški, juodi, sultingi, 7–8 mm skersmens, nunoksta nuo rugpjūčio iki spalio.
Kur gyvena
Baltijos pajūris ir šiaurės Lenkijos ežerynai, negausiai Šiaurės Palenkės žemumoje; kalnuose – Sudetuose ir Karpatuose. Varnauogių mišku apaugę pajūrio kopų šlaitai, durpynai.
Vaisiai ir sėklos
Vaisiai valgomi, bet pasimaišę ir vandeningi; suvalgyti per daug, esą sukelia vidurių užkietėjimą. Žolėje (ūgliuose ir lapuose) rasta nuodingo grajanotoksino, todėl nedaryk iš jos užpilų. Varnauogė yra saugoma.
Kokie grybai auga po juo
- erikoidinės mikorizės grybai, be kita ko, iš Oidiodendron genties (lenkiškų pavadinimų neturi)
Anksčiau
Vaisiai valgomi. Anksčiau sultimis su alūnu dažydavo drobę, vilną ir kailius tamsiai raudona spalva. Dengiamasis augalas.
Įdomybė
Varnauogės krūmeliai ilgaamžiai: seniausi tirti ūgliai buvo 140 metų amžiaus. Vaisiai pasižymi labai dideliu antioksidaciniu aktyvumu, panašiai kaip aronija.