Medžio priekis
Tai pusė, iš kurios žiūrime į medį. Ji parenkama taip, kad parodytų gražiausius bruožus: šaknis, kamieno judesį ir šakas.
Iš ko sudarytas bonsai ir į ką žiūrėti
Tai pusė, iš kurios žiūrime į medį. Ji parenkama taip, kad parodytų gražiausius bruožus: šaknis, kamieno judesį ir šakas.
Nebari – tai storos šaknys, matomos virš žemės, kurios nuo kamieno išsiskleidžia į šonus. Seniausia medžio dalis ir sunkiausiai keičiama.
Kamienas turi būti storas apačioje ir vis plonesnis aukštyn. Toks siaurėjimas vadinamas nusmailėjimu (angl. taper). Kamienas, storesnis viršuje nei apačioje, yra klaida (atvirkštinis nusmailėjimas).
Švelnūs kamieno vingiai suteikia medžiui charakterio. Dėl jų medis atrodo senesnis ir natūralesnis.
Tai žemiausia, ilgiausia ir storiausia šaka. Auga maždaug 1/3 kamieno aukštyje, kairėje arba dešinėje pusėje, šiek tiek į priekį. Ta 1/3 yra vidurkis, o ne griežtas matas.
Auga priešingoje pusėje nei pirmoji, šiek tiek aukščiau. Yra kiek trumpesnė ir plonesnė. Toliau šakos taip kaitaliojasi: čia į kairę, čia į dešinę, vis trumpesnės ir plonesnės aukštyn.
Trečioji šaka auga iš nugaros, tarp dviejų pirmųjų. Dėl jos medis nėra plokščias ir turi gylį.
Tai medžio viršūnėlė. Ji turėtų būti viena. Gali būti tiesi arba šiek tiek palinkusi į žiūrintįjį, bet niekada atgal, nuo žiūrinčiojo.
Lapai auga atskirais kuokštais, tarsi mažyčiai debesėliai. Kuokštai išdėstomi aukštais, kad šviesa patektų į vidų.
Tai tušti tarpai tarp šakų, pro kuriuos matosi fonas. Jie lygiai taip pat svarbūs kaip šakos, nes dėl jų medis neatrodo kaip sukimštas rutulys.
Vazono ilgis yra maždaug 2/3 medžio aukščio (plačiam medžiui: 2/3 lajos pločio). Vazono gylis yra maždaug kamieno storis iškart virš žemės. Kaskadiniams medžiams skiriami gilesni vazonai, o miškams – seklūs ir ilgi.