
Nuodingoji varpabudė
Entoloma sinuatum
Lenkiški liaudiški pavadinimai: wieruszka zatokowata, wieruszka sinawa, bedłka trująca
Kaip atpažinti
- Kepurėlė 5–20 cm, šilkiškai blizganti, balsva iki pilkai ochros, senstant pilkai ruda, lygi.
- Lapeliai balkšvi, vėliau kreminiai, senstant lašišiškai rausvi, su dantuku išpjauti.
- Kotas 5–12 cm, 1–3 cm storio, balkšvas, silpnai vagotas, prie pagrindo balta grybiena.
- Minkštimas baltas, kvapas miltų ir agurkų; sporų atspaudas rausvas.
Iš arti
rožinės plokštelėsKepurėlės apačia
Plokštelės su įpjova ir dantuku, jaunų kreminės, vėliau lašišiškai rožinės. Rožinis sporų nuosėdų atspaudas.
baltas, storasKojelė
Kotas storas, baltas, šiek tiek vagotas ir blizgus, be žiedo.
balta grybienaKojelės pagrindas
Kojos pagrindas be makšties, su balta, veltine gryniena.
miltų kvapasPjūvis
Minkštimas baltas, nekeičia spalvos, miltų ir agurkų kvapas. Nuodingas grybas.
Artiniai kadrai yra DI iliustracijos. Bet kokias abejones išsprendžia mikologas ar žolininkas, o ne nuotrauka.
Kur ir kada auga
Lapuočių miškai, dažniausiai grupėmis po bukais ir ąžuolais, daugiausia papėdėse ir kalnuose; taip pat pievos ir ganyklos. Nuo gegužės pabaigos iki rudens. Lenkijoje nedažnas.
sauvaskovbalgegbirlierugrugspalapgru
Dažniausiai po: bukas, ąžuolas; taip pat pievos ir ganyklos.
Atsargiai su antrininku
Pilkšvoji piltuvinė, pavasarinė žąsinė. Pilkšvoji piltuvinė turi nusileidžiančias plokšteles ir kreminės spalvos sporų nuosėdas. Žąsinė turi tankias kreminės spalvos plokšteles, baltas sporų nuosėdas ir auga pavasarį. Rausvalapė turi įpjautas plokšteles, senstant rausvėjančias.
Palyginimas požymis po požymio: Pilkšvoji piltuvinė ar Nuodingoji varpabudė?
Dažniausi klausimai
Ar nuodingoji varpabudė valgomas?
Nie. Tai nuodingas grybas. Sunkus virškinimo trakto apsinuodijimas. Po 15 min. iki 2 valandų prasideda skausmingas vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas ir silpnumas, trunkantys iki 48 valandų. Galimas kepenų pažeidimas ir psichikos sutrikimai. Aprašyta ir mirties atvejų.
Kada auga nuodingoji varpabudė?
Gegužė – spalis. Lapuočių miškai, dažniausiai grupėmis po bukais ir ąžuolais, daugiausia papėdėse ir kalnuose; taip pat pievos ir ganyklos. Nuo gegužės pabaigos iki rudens. Lenkijoje nedažnas.
Nuodingoji varpabudė: su kuo jį lengva supainioti?
Dažniausiai su rūšimi Pilkšvoji piltuvinė, pavasarinė žąsinė. Pilkšvoji piltuvinė turi nusileidžiančias plokšteles ir kreminės spalvos sporų nuosėdas. Žąsinė turi tankias kreminės spalvos plokšteles, baltas sporų nuosėdas ir auga pavasarį. Rausvalapė turi įpjautas plokšteles, senstant rausvėjančias.