Įženk į mišką
Auksinė vilna, ilustracja
DI iliustracija
Legendų lobynas · Graikija

Auksinė vilna

mitologia grecka

Legendinis · 50 tšk.
PasaulisGraikijaGaliaSkrydis virš jūrosDruido dovanaKolchidės vilna

Taip atrodo tavo profilyje

Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Legendinis artefaktas lygoje duoda 50 tšk.

Pamatyk animuotą kortą Legendų lobyne →

Aukso spalvos sparnuoto avino Chrysomalo oda, pakabinta ant ąžuolo Aresui skirtoje giraitėje Kolchidėje ir saugoma slibino. Ją gavo Jasonas su argonautais padedamas burtininkės Medėjos.

Kilmė

Vilna kilusi nuo auksinio avino, kurį, pasak mitų, Beotijos karaliaus Atamanto vaikams gelbėti atsiuntė dievai, o dalyje pasakojimų jis buvo Poseidono palikuonis. Argonautų žygį žino jau Homeras, kuris „Odisėjoje“ laivą Argo vadina „visiems žinomu“, seniausią pilną pasakojimą paliko Pindaras IV Pitijos odėje (462 m. pr. Kr.), o garsiausią – Apolonijus Rodietis „Argonautikoje“ (III a. pr. Kr.).

Istorija

Viskas prasidėjo nuo šeimos nusikaltimo. Ino, Frikso ir Helės pamotė, suklastojo orakulo pranašystę, kad vaikai būtų paaukoti nederliui nuvaryti. Paskutinę akimirką pasirodė auksinis avinas, pasodino vaikus ant nugaros ir nešė juos virš jūros į rytus. Helė nuslydo ir nuskendo sąsiauryje, kuris nuo to laiko vadinamas Helesponto vardu.

Frikas pasiekė Kolchidą prie Juodosios jūros, paaukojo aviną Dzeusui, o jo auksinę odą padovanojo karaliui Aietui. Karalius pakabino vilną ant ąžuolo Areso giraitėje ir pastatė prie jos slibiną, kuris niekada neužmerkdavo akių. Vilna tapo ir lobiu, ir Aieto valdžios garantija.

Po kartos Jolkos karalius Peliasas, bijodamas pranašystės apie žmogų su vienu sandalu, pasiuntė savo brolio sūnų Jasoną atvežti aukso vilnos, tikėdamasis, kad šis negrįš. Jasonas pastatė laivą Argo ir surinkė drąsiausius Graikijos didvyrius: Heraklį, Orfėją, Kastorą ir Polideukį. Pakeliui jie praplaukė tarp besidaužančių uolų Simplegadų, kurios joms praplaukus sustojo visiems laikams.

Aietas iškėlė neįvykdomą sąlygą: Jasonas turėjo prikinkyti prie arklo ugnį spjaudančius jaučius su variniais nagais ir pasėti drakono dantis. Iš vagų išaugo ginkluoti kariai, bet Jasonas, Medėjos patartas, metė tarp jų akmenį, ir jie išžudė vieni kitus. Medėja, karaliaus duktė, Eroto valia įsimylėjusi didvyrį, paskui žolėmis ir burtažodžiu užmigdė drakoną, o Jasonas nukabino vilną nuo ąžuolo.

Pabėgimas buvo kruvinas. Pasak Apolonijaus, Jasonas pasaloje nužudė Medėjos brolį Apsirtą, o pagal kitą versiją berniuką sukapojo pati Medėja, kad sulėtintų tėvo vijimąsi. Aukso vilna pasiekė Jolką, bet laimės neatnešė: Medėja gudrumu privertė Peliaso dukteris nužudyti tėvą, o jos ryšys su Jasonu baigėsi Korinte tragedija, kurią aprašė Euripidas.

Kaip veikia

Pasak mito, auksinis avinas pakėlė į orą karaliaus Atamanto vaikus Frikso ir Helę, išgelbėdamas juos nuo mirties. Helė įkrito į jūrą, kuri nuo to laiko vadinama Hellespontu, o Frikas paaukojo aviną Kolchidėje. Vilną saugojo niekada nemiegantis slibinas, todėl Medėja turėjo jį užmigdyti kerais, kol Jasonas nuėmė lobį nuo medžio.

Galios

Likimai

Mitai beveik nieko nepasakoja apie tai, kas nutiko vilnai grįžus į Jolką, todėl tolesnis jos likimas lieka paslaptis. Istorikai ir archeologai legendos šaltinio ieškojo Gruzijoje, kur auksas iš upelių būdavo plaunamas avių kailiais. 1984 m. britų keliautojas Timas Severinas atkurta galera išplaukė iš Graikijos į Gruziją, norėdamas patikrinti, ar argonautų žygis buvo įmanomas.

Kultūroje

Filmas „Jasonas ir argonautai“ (1963) su Rėjaus Harihauzeno animacijomis bei Roberto Graveso romanas „Auksinė vilna“ (1944) yra garsiausios šiuolaikinės versijos. 1430 m. įsteigtas Auksinės vilnos ordinas veikia iki šiol ispanų ir austrų šakose.

Įdomybė

Graikų geografas Strabonas rašė, kad Kolchidėje (dabartinėje Gruzijoje) auksas buvo plaunamas iš kalnų upelių avių odomis, o tai gali paaiškinti mito atsiradimą. 1430 m. Burgundijos kunigaikštis Pilypas Gerasis jo garbei įsteigė Auksinės vilnos ordiną.

Žiūrėti Lobyneanimuota korta, suieškok jo miške

Šaltiniai