
Auksinis obuolys nuo stiklo kalno
lenkų liaudies pasaka
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Paplitęs artefaktas lygoje duoda 5 tšk.
Lenkų pasakoje apie stiklo kalną jo viršūnėje stovi auksinė pilis, o prieš ją – obelis su auksiniais vaisiais. Raiteliai ant žirgų veltui bandė užjoti ant slidaus stiklo, kol tai pavyko gudriam jaunuoliui.
Kilmė
Pasaka apie stiklo kalną yra viena populiariausių lenkų liaudies pasakų, žinoma keliasdešimtyje variantų. Ją užrašė, be kita ko, Kazimieras Vladislovas Vojcickis „Klechdach“ (1837), o į Vakarų Europą ji pateko per Hermanno Kletke rinkinį, iš kurio versiją išvertė Andrew Langas „The Yellow Fairy Book“ (1894).
Istorija
Slidaus stiklo kalno viršūnėje stovėjo auksinė pilis, o prieš ją augo obelis su auksiniais vaisiais. Pilyje laukė užburta karalaitė. Kas nuskindavo auksinį obuolį, galėjo įeiti į pilį ir ją išlaisvinti. Daugelis riterių bandė užjoti į kalną pakaustytais žirgais, bet jie nuslysdavo ir žūdavo kalno papėdėje, kur kaupėsi jų kaulai.
Net riteris auksiniais šarvais pasiekė tik pusę kelio. Virš obels skraidė erelis, kuris numesdavo kiekvieną drąsuolį. Tada prie kalno atėjo jaunas mokinys. Pagavo lūšį, nupjovė jai aštrius nagus ir pritvirtino prie savo rankų ir kojų. Lipo lėtai, o kai nuo nuovargio užmigo, nagai išlaikė jį ant stiklo.
Erelis, pamanęs, kad prieš jį lavonas, nusileido prie berniuko. Šis čiupo jį už kojų ir leido pakelti save iki pat pilies. Pamatęs obelį, nupjovo ereliui kojas ir nukrito tiesiai į šakas. Auksinio obuolio žievele, priglausta prie žaizdų, tuoj pat jas išgydė.
Pilies vartuose tykojo slibinas, bet jaunuolis metė į jį auksinį obuolį ir pabaisa dingo. Karalaitė pasitiko jį kaip išgelbėtoją ir vyrą. Langų versijoje nužudyto erelio kraujas, nutekėdamas kalnu, sugrąžino gyvybę žuvusiems riteriams. Jaunuolis nebegalėjo nulipti žemyn, todėl liko valdovu auksinėje pilyje.
Kaip veikia
Pasak pasakos, kas nuskins auksinį obuolį, tas gali įeiti į auksinę pilį ir išvaduoti užburtą karalaitę. Obelį saugo erelis, o jaunuolis užsikorė padedamas lūšies nagų, prisegtų prie rankų ir kojų, o paskui leidosi erelio užnešamas į viršūnę. Auksinio obuolio žievele jis vėliau išgydė savo žaizdas.
Galios
- Pilies raktas: Kas nuskina auksinį obuolį, tam atsiveria pilis stiklo kalno viršūnėje.
- Pagydymas: Auksinio obuolio žievelė gydo žaizdas, net pačias sunkiausias.
- Slibino išvarymas: Į vartų sargą mestas obuolys priverčia slibiną dingti.
- Karalaitės išlaisvinimas: Obuolio įgijimas sulaužo kerus ir išlaisvina įkalintą karalaitę.
Likimai
Stiklo kalnas ir jo obelis egzistuoja tik pasakoje, bet posakis „užlipti į stiklo kalną“ iki šiol reiškia padaryti kažką beveik neįmanomo.
Kultūroje
Stiklo kalno motyvas pasirodo ir brolių Grimų pasakose, be kita ko, „Septyniuose varnuose“, o lenkišką versiją išleido daugelis pasakų rinkinių ir vaikiškų adaptacijų.
Įdomybė
Pasaka žinoma daugiau nei keturiasdešimtyje lenkiškų variantų. Ją išpopuliarino Kazimieras Vladislovas Vojcickis „Klechdose“ (1837), o Endrius Langas išvertė ją į anglų kalbą knygoje „The Yellow Fairy Book“.