Įženk į mišką
Miegančiosios gražuolės verpstė, ilustracja
DI iliustracija
Legendų lobynas · Pasakos

Miegančiosios gražuolės verpstė

pasaka (Perrault, broliai Grimai)

Retas · 15 tšk.
PasaulisPasakosGaliaDūrio prakeiksmasDruido dovanaŠimto metų miegas

Taip atrodo tavo profilyje

Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.

Pamatyk animuotą kortą Legendų lobyne →

Verpstė iš pasakos apie Miegančiąją gražuolę, užrašytos Charles’o Perrault (1697) ir brolių Grimų (1812). Įžeistoji fėja pranašavo, kad karalaitė ja susidurs ir mirs.

Kilmė

Užburtas verpstas kilo iš pasakos apie Miegančiąją gražuolę: Charles’o Perrault „Miegančioji gražuolė miške“ (1697) ir brolių Grimmų „Miegančioji gražuolė“ (Dornröschen, rinkinio Nr. 50, 1812). Senesnės versijos – viduramžių prancūzų romanas „Perceforest“ (XIV a.) ir Giambattistos Basile „Saulė, Mėnulis ir Talija“ (1634).

Istorija

Pas Perrault karališkoji pora ilgai laukia vaiko, o į dukters krikštynas pakviečia septynias fėjas, kiekvienai paruošdama auksinį indų komplektą. Pasirodo ir aštuntoji, sena fėja, apie kurią visi manė, kad ji mirusi. Įžeista, kad negavo aukso indų, ji meta prakeiksmą: karalaitė įsidurs ranką verpstu ir mirs. Pas Grimmus tai tryliktoji išmintingoji moteris, kuriai pritrūko auksinės lėkštės.

Jauniausioji fėja negali atšaukti prakeiksmo, bet jį sušvelnina: karalaitė nemirs, o tik užmigs šimtui metų. Karalius uždraudžia verpti ir liepia sudeginti visus karalystės verpstus. Vis dėlto, kai mergaitei sukanka keliolika metų, užmirštame bokšte ji randa senutę, kuri niekada negirdėjo apie draudimą. Karalaitė paima verpstą, įsidurią ir užmiega.

Pas Perrault gerosios fėjos užmigdo visą pilį, išskyrus karalių ir karalienę, kad karalaitė nepabustų viena tarp svetimų. Aplink išauga tankus erškėčių miškas. Pas Grimmus daug karalaičių žūva spygliuose, bet praėjus šimtui metų gyvatvorė pati prasiskiria prieš vieną iš jų ir sužydi rožėmis. Karalaitis pabučiuoja karalaitę, ir ji pabunda kartu su visu dvaru.

Perrault turi ir tamsią antrąją dalį: karalaičio motina yra žmogėdra ir nori suėsti marčią bei vaikaičius, Aušrą ir Dieną. Virėjas juos išgelbsti, patiekęs vietoj jų ėriuką, ožiuką ir stirnaitę, o žmogėdra žūva kubile, pilname angių. Dar senesnėje ir tamsesnėje Basile versijoje Talija užmiega nuo lino skiedros, o pažadina ją tik naujagimiai dvyniai, išžindami skiedrą iš piršto.

Kaip veikia

Gerosios fėjos sušvelnino prakeiksmą: vietoj mirties atėjo šimto metų miegas. Nors karalius įsakė sudeginti visas karalystės verpstes, mergina bokšte rado senutę verpiančią linus, susidūrė pirštą ir užmigo kartu su visa pilimi. Kerus nutraukė tik karalaitis po šimto metų.

Galios

Likimai

Pasak pasakos, visi karalystės verpstai sudegė karaliaus įsakymu, išliko tik tas vienas bokšte. Šiandien verpstas yra labiausiai atpažįstamas šios pasakos simbolis iliustracijose, baletuose ir filmuose.

Kultūroje

Piotras Čaikovskis sukūrė baletą „Miegančioji gražuolė“ (premjera Sankt Peterburge, 1890), o Disney sukūrė „Miegančiąją gražuolę“ (1959), kur piktoji fėja yra Diabolina, o karalaitę vadina Aurora. Filme „Piktadarė“ (2014) istorija papasakota piktosios fėjos akimis.

Įdomybė

Ankstesnę šios istorijos versiją, „Saulė, Mėnulis ir Talia“, 1634 m. išleido Giambattista Basile. Ten herojei miegą užmeta po nagu įsmigusi lino drožlė.

Žiūrėti Lobyneanimuota korta, suieškok jo miške

Šaltiniai