
Vadžra
induizmas ir budizmas
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Paplitęs artefaktas lygoje duoda 5 tšk.
Dievo Indros žaibas, o Tibeto budizme taip pat apeiginis daiktas, vadinamas dordže. Jis turi trumpos lazdos formą su išsišakojusiais, suglaustais galais.
Kilmė
Vadžra pasirodo jau „Rigvedoje“, seniausiame Indijos himnų rinkinyje (apie 1500–1000 m. pr. Kr.), kaip dievo Indros ginklas. Žodis reiškia ir „žaibas“, ir „deimantas“, o tai atspindi jos galią ir nesunaikinamumą.
Istorija
„Rigvedos“ himnai pasakoja apie žaltį Vritrą, kuris užtvenkė upes ir uždarė vandenis kalnuose. Pasaulis džiūvo be lietaus. Indra, sustiprintas gėrimu soma, čiupo žaibą, kurį nukalė dieviškasis kalvis Tvaštaras, ir smogė slibinui, o išlaisvinti vandenys nutekėjo į jūrą.
Vėlesni puranų pasakojimai prideda jaudinančią istoriją. Kai dievai negalėjo nugalėti Vritros, sužinojo, kad ginklą, galintį jį nugalėti, galima pagaminti tik iš išminčiaus Dadhičio kaulų. Dadhičis savo noru atidavė gyvybę, o iš jo kaulų buvo nukalta nauja vadžra. Induizme tai pasiaukojimo kitų labui pavyzdys.
Budizmas perėmė vadžrą ir suteikė jai naują prasmę. Bodhisatva Vadžrapanis, „Vadžros laikytojas“, saugo Budą ir jo mokymą. Vadžra tapo kietos kaip deimantas nušvitimo simboliu, kurio negali sunaikinti jokia iliuzija. Nuo jos kilo „Deimantinės sutros“ pavadinimas, sanskritu „Vadžraččhedika“.
Tibeto budizme vadžra vadinama dordže. Per apeigas lama laiko ją dešinėje rankoje kaip metodo ir atjautos ženklą, o kairėje varpelį, ghantą, reiškiantį išmintį. Kartu jie vaizduoja šių dviejų nušvitimo kelių vienybę.
Tradicija sieja vadžrą su Padmasambhava, mokytoju, kuris, pagal tibetiečių pasakojimus, VIII amžiuje nugalėjo vietinius demonus ir padėjo įsišaknyti budizmui Tibete. Jo atvaizduose jis dažnai laiko vadžrą dešinėje rankoje.
Kaip veikia
Vedose vadžrą nukalė dieviškasis kalvis Tvaštaras, o Indra ja nugalėjo žaltį Vrtrą ir išlaisvino vandenis. Budizme ji reiškia nušvitimo nesunaikinamumą: lama laiko ją dešinėje rankoje, o kairėje varpelį.
Galios
- Dievų žaibas: Vedose vadžra yra Indros ginklas, kuriuo jis nugalėjo žaltį Vritrą.
- Vandenų išlaisvinimas: Vadžros smūgis sugriovė Vritros užtvanką ir sugrąžino pasauliui upes bei lietų.
- Nesunaikinamumas: Kaip „deimantas“ ji negali būti sulaužyta, kaip ir nušvitimo tiesa.
- Apsauga nuo blogio: Budizme ji veja šalin kliūtis ir piktas galias.
- Vienybė su atjauta: Ritualuose siejama su varpeliu, ji simbolizuoja metodo ir išminties sąjungą.
Likimai
Vadžra šiandien naudojama Tibeto budizmo apeigose Himalajuose ir visame pasaulyje. Dardžilingo miesto pavadinimas kartais kildinamas iš tibetietiško Dordže Ling, „žaibo vietos“, o vadžros atvaizdai puošia herbus ir vėliavas, be kita ko, Butano herbą.
Kultūroje
Indra su vadžra yra dažnas Indijos meno motyvas, o Vadžrapanis pasirodo jau Gandharos skulptūrose. Vadžra buvo aukščiausio Indijos karinio apdovanojimo Param Vir Chakra simbolis.
Įdomybė
Nuo vadžros kilo vadžrajanos, tai yra Tibeto budizmo, pavadinimas, dažnai vadinamas „deimantine vežimu“.