Įženk į mišką
Stiklinis pantofelis, ilustracja
DI iliustracija
Legendų lobynas · Pasakos

Stiklinis pantofelis

linksmai: pasaka (Perrault)

Paplitęs · 5 tšk.
PasaulisPasakosGaliaViena vienintelė pėdaDruido dovanaPrieš vidurnaktį

Taip atrodo tavo profilyje

Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Paplitęs artefaktas lygoje duoda 5 tšk.

Pamatyk animuotą kortą Legendų lobyne →

Stiklinio pantofelio motyvą 1697 m. Pelenės pasakoje įvedė Charles’as Perrault. Herojė jį pameta bėgdama nuo baliaus, o princas ieško merginos, kuriai jis tiks.

Kilmė

Stiklinis batelis atkeliavo iš Charles’o Perrault pasakos „Pelenė, arba Mažasis stiklinis batelis“, išleistos Paryžiuje 1697 m. Tačiau istorija apie merginą, atpažintą iš pamesto bateliio, kur kas senesnė: graikų geografas Strabonas (prieš pat mūsų erą ir jos pradžioje) aprašė kurtizanę Rodopidę, o IX amžiaus Kinijoje Duan Chengshi užrašė pasakojimą apie Ye Xian ir jos auksinį batelį.

Istorija

Pas Perrault Pelenė gyvena su žiauria pamote ir dviem netikromis seserimis, sėdi pelenuose prie židinio ir dirba sunkiausius darbus. Kai princas surengia balių, seserys išvyksta, o ji lieka namie. Tada pasirodo jos krikšto motina, fėja: moliūgą paverčia karieta, peles – arkliais, žiurkę – vežėju, driežus – lakėjais, o skudurus – suknele. Galiausiai ji padovanoja jai gražiausius pasaulyje stiklinius batelius.

Yra tik viena sąlyga: reikia grįžti prieš vidurnaktį, nes kerai išsisklaidys. Pirmą vakarą Pelenė suspėja. Antrą taip smagiai linksminasi, kad išgirsta dvyliktą valandą mušant, bėga laiptais ir pameta vieną pantofelį. Princas jį pakelia ir paskelbia, kad vestų tą, kuriai jis tiks ant kojos.

Dvariškis su pantofeliu eina pas princeses, dvaro damas ir galiausiai į pamotės namus. Seserys veltui kiša kojas, o Pelenė paprašo išmatuoti ir pantofelis tinka kaip nulietas. Įrodymui ji išsitraukia iš kišenės antrąjį. Pas Perrault ji atleidžia seserims ir ištekina jas už dvaro bajorų.

Kitoje versijoje, brolių Grimų „Pelenėje“ (1812), pantofelis yra auksinis, o princas jį gauna ištepdamas laiptus derva. Seserys nusipjauna pirštą ir kulną, kad kojos tilptų, bet balandžiai šaukia, kad bate yra kraujo. Vestuvėse tie patys paukščiai išlesa seserims akis. Perrault taigi sušvelnino istoriją, o stiklas tapo trapios, vienkartinės magijos ženklu.

Kaip veikia

Pasak Perrault, Pelenės krikštamotė fėja sukuria suknelę, karietą iš moliūgo ir stiklinius pantofelius. Kerai išsisklaido vidurnaktį, o pantofelis tinka tik vienai kojai pasaulyje.

Galios

Likimai

Pasak pasakos, antrąjį pantofelį Pelenė pasiliko kišenėje, o pirmasis jai atnešė karūną. Nuo XIX a. ginčijamasi, ar kalbama apie stiklą („verre“), ar apie kailiuką („vair“): tokią teoriją iškėlė, be kitų, Honoré de Balzac, tačiau Perrault tekste aiškiai kalbama apie stiklą, o stikliniai ir krištoliniai pantofeliai pasitaiko ir liaudies versijose iš Katalonijos, Škotijos ir Airijos.

Kultūroje

Garsiausios adaptacijos yra Disnėjaus animacinis filmas „Pelenė“ (1950) ir Sergejaus Prokofjevo baletas „Pelenė“ (1945). Lenkijoje pasaka žinoma daugiausia iš Perrault vertimų, o žodis „kopciuszek“ (pelenė) reiškia apleistą ir nustumtą į šalį žmogų.

Įdomybė

Nuo XIX a. sklando teorija, kad Perrault turėjo omenyje kailiuką („vair“), o ne stiklą („verre“). Dauguma tyrinėtojų ją atmeta, nes pas Perrault pantofelis aiškiai stiklinis.

Žiūrėti Lobyneanimuota korta, suieškok jo miške

Šaltiniai