Įženk į mišką
Ščerbecas, ilustracja
DI iliustracija
Legendų lobynas · Lenkija

Ščerbecas

Lenkijos istorija ir legenda

Legendinis · 50 tšk.
PasaulisLenkijaGaliaTeisėtos valdžios ženklasDruido dovanaKarūnavimo ašmenys

Taip atrodo tavo profilyje

Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Legendinis artefaktas lygoje duoda 50 tšk.

Pamatyk animuotą kortą Legendų lobyne →

Lenkijos karalių karūnavimo kalavijas, naudotas nuo Vladislovo Alkūnininko karūnavimo 1320 m. iki 1764 m. Legenda sieja jį su Boleslovu Narsiuoju, kuris jį išskeldino į Kijevo Auksinius vartus.

Kilmė

Kardas nukaltas XII ar XIII amžiuje, pagal naujausius stiliaus ir užrašų tyrimus – apie XIII amžiaus vidurį, o dalis tyrėjų sieja jį su Mazovijos kunigaikščiu Boleslavu. Seniausia legendos gija kyla nuo Galo Anonimo (XII a. pradžia), kuris rašo, kad Boleslovas Narsusis, 1018 metais įjodamas į Kijevą, smogė kardu į Auksinius vartus. Tik XIII amžiaus Didžiosios Lenkijos kronika pridūrė, kad nuo to smūgio ašmenyse atsirado išdaužų.

Istorija

1018 metai. Boleslovas Narsusis triumfuodamas įjoja į Kijevą, kad ant sosto pasodintų savo žentą Svjatopolką. Kronikininkas Galas Anonimas užrašė, kad kunigaikštis, joja pro vartus, užsimojęs smogė į juos kardu, tarsi ženklindamas, kad miestas dabar priklauso jam. Iš šios scenos išaugo viena garsiausių lenkų legendų.

Vėlesni pasakotojai pridūrė likusį: nuo smūgio į Auksinius vartus ant ašmenų liko išdauža, o kardas pavadintas Šerbcu. Bėda ta, kad Auksiniai vartai Kijeve pastatyti tik apie 1037 metus, o išlikęs kardas atsirado daugiau nei po dviejų šimtmečių po Narsiojo žygio. Tačiau legenda pasirodė stipresnė už chronologiją.

Nuo Vladislovo Trumpojo karūnavimo 1320 metais Šerbcas buvo karūnavimo kardas. Naujasis karalius jį gaudavo Vavelio katedroje kaip ženklą, kad turi ginti Bažnyčią, našles, našlaičius ir visą karalystę. Ant rankenos matyti keturių evangelistų simboliai, Dievo Avinėlis ir paslaptingi užrašai, iš dalies užrašyti raidėmis, primenančiomis hebrajiškas, kurias tyrėjai sieja su viduramžių apsauginėmis formulėmis.

1795 metais prūsai apiplėšė Karūnos lobyną Vavelyje. Dauguma regalijų buvo perlydytos, bet Šerbcas išliko: per XIX amžių jis keliavo iš rankų į rankas tarp kolekcininkų, kol 1884 metais buvo nupirktas Ermitažui Sankt Peterburge. Į Lenkiją grįžo 1928 metais pagal Rygos sutarties nuostatas.

1939 metų rugsėjį kardas kartu su kitais Vavelio lobiais leidosi į dramatišką evakuaciją per Rumuniją ir Prancūziją iki pat Kanados. Į Vavelį sugrįžo tik po daugelio metų ginčų, 1959 metais (dalyje darbų nurodoma 1961).

Kaip veikia

Pasak tradicijos, kalavijas buvo karališkojo teisingumo ženklas: karūnavimo metu naujasis valdovas priimdavo jį kaip krašto ir tikėjimo gynėjas. Tačiau legenda apie išskeldinimą Kijeve nepasitvirtina, nes Auksiniai vartai pastatyti tik 1037 m., o pats kalavijas yra iš XII ar XIII a.

Galios

Likimai

Šerbiecas šiandien eksponuojamas Karūnos lobyne Vaveliio karališkojoje pilyje. Tai vienintelė išlikusi viduramžių Lenkijos karalių karūnavimo regalija.

Kultūroje

Šerbieco atvaizdas XX amžiuje puikavosi tautinių organizacijų ženkliukuose ir simboliuose, o kardas dažnai minimas lenkų istorinėje literatūroje ir švietime kaip senosios Abiejų Tautų Respublikos simbolis.

Įdomybė

Pavadinimas kilęs iš žodžio „szczerba“, tai yra ašmenų įpjovos. Tai vienintelė išlikusi Lenkijos viduramžių karūnavimo regalija; per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo paslėpta Kanadoje ir į Vavelį grįžo tik 1959 m.

Žiūrėti Lobyneanimuota korta, suieškok jo miške

Šaltiniai