
Septynmylės batai
linksmai: pasaka (Perrault)
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Paplitęs artefaktas lygoje duoda 5 tšk.
Charles’o Perrault pasakoje „Nykštukas“ (1697) žmogėdra vejasi vaikus septynmylėmis batais. Gudrusis herojus nutraukia juos nuo milžino, kai šis nuo nuovargio užmiega.
Kilmė
Batai priklauso žmogėdrai iš pasakos „Nykštukas“ (pranc. „Le Petit Poucet“), kurią Charles’is Perrault 1697 m. išleido Paryžiuje rinkinyje „Praeities istorijos arba pasakos“. Pats batų, įveikiančių didžiulius atstumus vienu žingsniu, motyvas prancūzų žodinėse pasakose buvo žinomas dar anksčiau.
Istorija
Vargšas medkirtys ir jo žmona neturi kuo išmaitinti septynių sūnų, todėl nusprendžia palikti juos miške. Jauniausias, mažytis ir tylus Nykštukas, pasiklauso tėvų. Pirmą kartą jis pažymi kelią baltais akmenukais ir išveda brolius namo, antrą kartą beria duonos trupinius, kuriuos išlesa paukščiai.
Pasiklydę berniukai patenka į žmogėdros namus. Jo žmona bando juos paslėpti, bet milžinas užuodžia šviežią mėsą. Žmogėdra turi septynias dukras, kurios miega auksiniais vainikais. Naktį Nykštukas apkeičia dukrų vainikus savo ir brolių kepuraitėmis, o žmogėdra tamsoje papjauna savo pačios vaikus.
Berniukai pabėga, o įsiutęs žmogėdra apsiauna septynmyliais batais ir apibėga visą apylinkę, peršokdamas upes kaip upelius. Galiausiai pavargęs atsigula ant uolos, po kuria pasislėpė broliai, ir užmiega. Nykštukas išsiunčia brolius namo, atsargiai nuauna milžinui batus ir apsiauna juos pats. Batai užburti, todėl susitraukia iki jo kojos dydžio.
Perrault pateikia dvi pabaigas. Pirmojoje Nykštukas nubėga pas žmogėdros žmoną ir įtikina ją, kad vyras pakliuvo į plėšikų rankas ir reikia atiduoti visą turtą išpirkai. Antrojoje, kurią autorius laiko patikimesne, berniukas tampa karaliaus pasiuntiniu, atneša žinias iš kariuomenės ir praturtėja, o paskui grįžta pas šeimą, kuri daugiau niekada nepažins bado.
Kaip veikia
Pasakoje sakoma, kad vienas žingsnis tais batais siekia net septynias mylias. Jie užburti, todėl patys prisitaiko prie kojos – dėl to mažasis Nykštukas galėjo juos avėti vietoj milžino.
Galios
- Septynios mylios žingsnyje: Kiekvienas žingsnis nešiotoją perkelia septyniomis mylių, tai yra atstumu, kurio įprastas pėstysis neįveiktų per kelias valandas.
- Pritaikymas prie kojos: Batai užkerėti ir patys keičia dydį, todėl tinka ir milžinui, ir mažam berniukui.
- Vijimasis ir pabėgimas: Kas juos avi, pavys bet kurį bėglį, bet gali ir pabėgti nuo bet kokio persekiotojo.
- Savininko nuovargis: Net su jais ilgas žygis vargina, nes žmogėdra po visos dienos vijimosi užmiega ir praranda batus.
Likimai
Pasak pasakos, batai lieka pas Nykštuką ir tampa jo, kaip karaliaus pasiuntinio, turto šaltiniu. Kaip daiktas jie niekada neegzistavo, tačiau „septynmyliai batai“ daugelyje kalbų tapo pasakytės posakiu, reiškiančiu didžiulę pažangą, pvz., „vystymasis septynmyle žingsniais“.
Kultūroje
Adelberto von Chamisso romane „Keistoji Petro Schlemihlio istorija“ (1814) herojus nusiperka septynmylius batus ir keliauja po visą pasaulį kaip gamtininkas. Lenkų kalboje įįsitvirtino posakis „eiti septynmyliais žingsniais“.
Įdomybė
Tolesnėje pasakos dalyje Nykštukas tais batais tampa karaliaus pasiuntiniu ir uždirba nešiodamas žinias. Lenkiškas pavadinimas yra pažodinis prancūziško „bottes de sept lieues“ vertimas.