
Vienaragio ragas
viduramžiai
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Legendinis artefaktas lygoje duoda 50 tšk.
Viduramžiais ir Renesanso laikais „vienaragio ragas“ buvo vienas brangiausių karališkųjų lobynų turtų. Iš tikrųjų tai buvo narvalų iltys, atvežamos iš tolimosios Šiaurės.
Kilmė
Seniausią vienaragio aprašymą apie 400 m. pr. m. e. pateikė graikų gydytojas Ktesijas iš Knido. Jis rašė apie laukinius Indijos asilus su vienu ragu kaktoje, iš kurio padaryti taurės saugo nuo nuodų. Viduramžiais legenda susijungė su narvalų iltimis, kurias pirkliai vežė iš Grenlandijos ir Skandinavijos ir pardavinėjo kaip vienaragio ragus.
Istorija
Pasak viduramžių „Fiziologo“ ir bestiarijų, vienaragis yra laukinis ir toks stiprus, kad joks medžiotojas negali jo sugauti. Tai pavyksta tik padedant mergelei: žvėris pats ateina pas ją, deda galvą jai ant kelių ir užmiega. Tik tada medžiotojai gali jį pagauti. Krikščioniškoje tradicijoje šis pasakojimas buvo aiškinamas kaip Kristaus įsikūnijimo alegorija.
Kita legenda sako, kad kai gyvatė užnuodydavo šaltinio vandenį, žvėrys laukdavo, kol ateis vienaragis ir pamerks jame ragą, išvalydamas vandenį. Todėl ragas buvo laikomas geriausia apsauga nuo apnuodijimo, kuris buvo tikras rūmų košmaras. Taurės, šaukštai ir rankenos iš „rago“ puošė valdovų stalus, o sumaltas ragas buvo brangiausias vaistas vaistinėse.
Ragų kainos viršijo aukso kainą. 1564 m. Habsburgų giminės broliai savo „vienaragio ragą“ kartu su garsiąja agato taure paskelbė nedalomu dinastijos turtu, kurio joks giminės narys negalėjo parduoti. Daugiau nei dviejų metrų ilgio narvalo iltis iki šiol guli lobyne Hofburge Vienoje.
Tiesą 1638 m. atskleidė danų gamtininkas Ole Wormas, viešai parodęs, kad „ragai“ yra narvalo dantys. Nepaisant to, jie dar ilgai buvo naudojami, o XVII a. iš jų buvo pastatytas Danijos karūnavimo sostas. Tikėjimas ragu kaip priešnuodžiu išnyko tik XVIII a., kai gydytojai nustojo jį skirti.
Kaip veikia
Buvo tikima, kad ragas neutralizuoja bet kokį nuodą. Iš ragų darydavo taures, o sumaltas ragas buvo parduodamas kaip vaistas. Jis esą prakaituodavo arba keisdavo spalvą šalia užnuodyto patiekalo.
Galios
- Priešnuodis: Ragas turėjo neutralizuoti bet kokius nuodus gėrime, į kurį jis buvo pamerktas.
- Nuodų aptikimas: Pasak tikėjimų, šalia užnuodyto patiekalo jis prakaituodavo, keisdavo spalvą arba šnypšdavo.
- Vandens valymas: Legendoje vienaragis nuvalo užnuodytą šaltinį prisilietęs ragu.
- Gydymas: Sumaltas ragas buvo duodamas kaip vaistas nuo karščiavimo, epilepsijos ir žaizdų, tačiau mokslas to nepatvirtino.
Likimai
Narvalo iltis iš Vienos saugoma imperatoriškajame lobyne Hofburge, o sostas iš narvalo ilčių stovi Rosenborgo pilyje Kopenhagoje. Tikrų vienaragių niekada nebuvo, o narvalai šiandien gyvena Arkties vandenyse.
Kultūroje
Garsieji gobelenai „Vienaragio medžioklė“ yra The Cloisters muziejuje Niujorke, o ciklas „Dama su vienaragiu“ – Musée de Cluny Paryžiuje. Lenkų heraldikoje vienaragis puikuojasi Bończa herbe.
Įdomybė
XVII a. Danijos karalių karūnavimo sostas, saugomas Rosenborgo pilyje Kopenhagoje, buvo padarytas iš narvalų iltių, laikytų vienaragio ragais. Dar 1638 m. danų gydytojas Ole Worm įrodė, iš kur jos iš tikrųjų kilusios.