
Pandoros skrynelė
mitologia grecka
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.
Pandora, pirmoji moteris, sukurta Dzeuso valia, iš dievų gavo indą, kurio jai nebuvo leista atidaryti. Kai ji praskleidė dangtį, į pasaulį išskrido visos nelaimės, o viduje liko tik viltis.
Kilmė
Pasakojimas apie Pandorą ir jos indą kilo iš Hesiodo, beotiečių poeto, gyvenusio VIII ir VII a. pr. m. e. sandūroje, kuris aprašė ją „Teogonijoje“ bei „Darbuose ir dienose“. Moterį iš žemės ir vandens nulipdė Hefaistas Dzeuso įsakymu, o kiekvienas dievas ją kuo nors apdovanojo, todėl jos vardas reiškia „visų apdovanotoji“.
Istorija
Titanas Prometėjas du kartus pergudravo Dzeusą: pirmiausia apgavo jį dalydamas aukojamą jautį, paskui pavogė dievams ugnį ir nunešė ją žmonėms krapo stiebe. Dzeusas nusprendė atsilyginti žmonėms dovana, kuri atrodys kaip atlygis, o pasirodys esanti bausmė. Ta dovana buvo Pandora.
Atėnė išmokė ją austi ir aprengė sidabriniu rūbu, Afroditė suteikė jai žavesio, o Hermis, kaip rašo Hesiodas, – „šuniškos prigimties“, melagingų žodžių ir gudrumo. Hermis nuvedė Pandorą pas Epimetėją, Prometėjo brolį. Prometėjas jį įspėjo nepriimti jokių Dzeuso dovanų, bet Epimetėjas, kurio vardas reiškia „protingas po nelaimės“, ją priėmė su džiaugsmu.
Anksčiau žmonės gyveno be vargo, be sunkaus darbo ir be ligų. Pandora nukėlė didelį dangtį nuo molinės statinės ir tada po pasaulį pasklido tūkstančiai nelaimių. Ligos, kaip rašo Hesiodas, nuo to laiko vaikšto tarp žmonių pačios, dieną ir naktį, tyliai, nes Dzeusas atėmė iš jų balsą. Tik Viltis, graikiškai Elpis, liko po indo briauna, nes Pandora užtrenkė dangtį, kol ji dar nespėjo išskristi.
Hesiodas nepaaiškina, iš kur tas indas atsirado ir kodėl Pandora jį atidarė, ir būtent ši spraga šimtmečius kelia ginčus. Ar statinėje uždaryta viltis yra paguoda, kuri žmonėms liko, ar dar viena blogybė, kuri juos klaidina? Vėlesnėje, švelnesnėje versijoje, žinomoje, be kita ko, iš Babrijaus pasakėčių, inde buvo uždaryti gėriai, kurie pabėgo pas dievus, ir prie žmonių liko tik viltis.
Kaip veikia
Pasak Hesiodo, Dzeusas taip norėjo nubausti žmones už Prometėjo pavogtą ugnį. Inde buvo uždarytos ligos, vargai ir kančios, kurių žmonės anksčiau nepažinojo. Pakanka praskleisti dangtį, ir blogis ištrūksta pats, jo daugiau nebeįmanoma sugauti. Pandora spėjo jį užtrenkti tik tiek, kad viduje liko viltis.
Galios
- Nelaimių išlaisvinimas: Pakanka praverti dangtį, ir ligos, vargas bei kančia išsilakstys po pasaulį.
- Atgal nebeatsukti: Kartą išleistos blogybės nebegalima sugauti atgal į indą.
- Tylios ligos: Pasak Hesiodo, ligos iš indo yra nematomos ir begarsės, ateina be įspėjimo.
- Įkalinta viltis: Vienintelis dalykas, kuris nepaliko indo, yra viltis.
Likimai
Dėžutės nėra ir niekada nebuvo ieškota, bet jos pavadinimas keliavo per vertimus. Roterdamo Erazmas savo „Adagijose“ pithos, t. y. didelę atsargų statinę, pakeitė į pyxis, mažą dėžutę, ir taip atsirado „Pandoros dėžutė“. Šiandien tai pasakymas apie veiksmą, kurio pasekmių jau nebegalima sustabdyti.
Kultūroje
Vokiečių nebylusis filmas „Pandoros dėžutė“ (1929), režisuotas Georgo Wilhelmo Pabsto, su Louise Brooks, priklauso kino klasikai. Meno istorikas Erwinas Panofsky kartu su žmona Dora aprašė šio motyvo istoriją knygoje „Pandora's Box“ (1956).
Įdomybė
Hesiodo poemoje „Darbai ir dienos“ tai buvo didelė moliniame statinė, vadinama pitosu. „Skrynelę“ (lot. pyxis) turime Roterdamo Erazmui, kuris XVI amžiuje vertime supainiojo šiuos žodžius.