
Ugniapaukštės plunksna
rytų slavų pasakos
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.
Ugniapaukštė – stebuklingas rusų pasakų paukštis, panašus į povą, kurio plunksnos dega gyva ugnimi. Pakakdavo vienos jo plunksnos, kad galėtum leistis į tolimiausią kelionę.
Kilmė
Ugnies paukštis (rus. Žar-ptica) yra stebuklingas paukštis iš rusų pasakų, kurio plunksnos švyti kaip liepsna. Garsiausius pasakojimus apie jį XIX a. užrašė Aleksandras Afanasjevas, o jo plunksna svarbų vaidmenį atlieka ir Piotro Jeršovo poemoje „Kuprotasis arkliukas“ (1834).
Istorija
Caras Vyslavas Andronovičius turėjo sodą, o jame obelį su auksiniais obuoliais. Kiekvieną naktį kažkas juos vogė. Caras pasiuntė sargybon tris sūnus: Dmitrijus ir Vasilijus užmigo, bet jauniausias, Ivanas, budėjo. Vidurnaktį sodas nušvito kaip dieną, o ant obels nusileido Ugnies paukštis. Ivanas metėsi prie jo, bet spėjo išplėšti tik vieną plunksną.
Plunksna buvo tokia ryški, kad tamsiame kambaryje švietė kaip tūkstantis žvakių. Caras panoro paties paukščio ir išsiuntė sūnus į pasaulį. Ivanas kryžkelėje neteko arklio, kurį sudraskė pilkas vilkas, bet tas pats vilkas tapo jo ištikimu pagalbininku ir nuvežė jį į caro Dolmato sodą, kur auksiniame narve sėdėjo Ugnies paukštis.
Vilkas perspėjo: imk paukštį, bet neliesk narvo. Ivanas nepaklausė, suskambo varpeliai ir sargybiniai jį pagavo. Dolmatas padovanojo jam gyvybę su sąlyga, kad jis atveš žirgą auksine krūtine iš caro Afrono. Ten Ivanas vėl sulaužė draudimą, todėl mainais turėjo gauti Elenę Gražiąją. Tik gudrumu vilko, kuris virto žirgu ir karaliaite, Ivanas gavo viską iškart.
Eršovo „Kuprotame arkliuke“ Ivanuška lauke randa žėruojančią plunksną, nors jo stebuklingas arkliukas įspėja, kad ji atneš jam daug bėdų. Plunksna patenka carui, o Ivanuška vėliau turi pagauti patį Ugnies paukštį ir atlikti kitas pavojingas užduotis. Panašiai Afanasjevo pasakoje apie Ugnies paukštį ir carienę Vasilisą šaulys pakelia plunksną prieš savo žirgo patarimą.
Kaip veikia
Plunksna šviečia net ir ištraukta, taip ryškiai, kad tamsiame kambaryje duoda tiek šviesos kaip daugybė žvakių. Pasakoje apie carevičių Ivaną ir pilkąjį vilką paukštis kas naktį vogdavo carui auksinius obuolius, o carevičiui pavyko išplėšti tik vieną jo plunksną. To pakako, kad caras pasiųstų sūnus pačio paukščio.
Galios
- Šviesa be liepsnos: Plunksna šviečia taip ryškiai, kad apšviečia tamsią menę kaip daugybė žvakių, o kartu nedegina.
- Likimo ženklas: Kas ją pakelia, tampa įtrauktas į didelį žygį ir nebegali pasitraukti.
- Masalas paukščiui: Plunksna žadina valdovų troškimą gauti patį Ugnies paukštį ir tampa visų užduočių pradžia.
- Įspėjimas nepaklusniesiems: Pasakose bėdos užgula tą, kuris nepaiso stebuklingo pagalbininko patarimų.
Likimai
Pasak pasakų, Ugnies paukštis auksiniame narve pateko į caro Vysslavo rūmus, bet plunksna liko tik pasakojimuose. Šiandien tai vienas dažniausių rusų liaudies meno, Palecho lakuotos tapybos ir Ivano Bilibino iliustracijų motyvų.
Kultūroje
Igorio Stravinskio baletas „Ugnies paukštis“ (1910) ir Eršovo pasaka „Kuprotas arkliukas“ yra garsiausi kūriniai su jo dalyvavimu. Pasaką apie carevičių Ivaną, Ugnies paukštį ir pilkąjį vilką iliustravo, be kitų, Ivanas Bilibinas, o Viktoras Vasnecovas nutapė „Carevičių Ivaną ant pilkojo vilko“ (1889).
Įdomybė
Pasaka įkvėpė Igorį Stravinskį sukurti baletą „Ugnies paukštė“, pirmą kartą pastatytą Paryžiuje 1910 m. Sergejaus Diagilevo Rusų baleto trupės.