
Savaime kertantis kardas
rytų slavų pasakos
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.
Samosekas – stebuklingas rusų pasakų kardas, kuris kovoja pats, be riterio rankos. Kartais jis tapatinamas su garsiuoju kardu kladenecu, paslėptuoju bylinų didvyrių lobiu.
Kilmė
Samosiek kardas, arba „pats kertantis“, yra stebuklingas ginklas iš rusų pasakų, priklausantis tai pačiai šeimai kaip skraidantis kilimas, pats save dengiantis staltiesė ir septynmylės batai. Jis dažnai tapatinamas su kardu kladenecu iš bylinų ir pasakų, nors dalis tyrėjų šiuos du kardus skiria.
Istorija
Rusų pasakose galingiausias ginklas niekada nebūna matomoje vietoje. Jis paslėptas po sunkiu akmeniu, senojo bokšto sienoje, požemiuose ar po šventojo medžio šaknimis ir metų metus laukia, kol pasirodys tikras didvyris. Paprastas žmogus negali net pajudinti jį dengiančio riedulio.
Samosiekui nereikia riterio rankos. Pakanka jį ištraukti ir įsakyti, ir jis pats išskrenda prieš priešus, kerta ištisas kariuomenes ir daugiagalvius slibinus, o paskui grįžta į makštis. O kladenecas dažnai aprašomas kaip paprastas, nors ir nenugalimas ginklas, kurį didvyris turi valdyti pats. Daugelyje pasakų abu motyvai susimaišo.
Garsiausią istoriją apie paslėptą kardą papasakojo Puškinas poemoje „Ruslanas ir Liudmila“ (1820). Riteris Ruslanas, ieškodamas pagrobtos žmonos, mūšio lauke sutinka gyvą milžino galvą. Po kovos jis ją nustumia ir po ja randa kardą. Galva prisipažįsta, kad jos klastingas brolis yra nykštukas Černomoras, kuris ją nukirto, ir kad tik šis kardas nukirps stebuklingą barzdą, kurioje slypi Černomoro galia.
Tyrėjai ieškojo pavadinimo kladenec šaknų. Vieni jį kildina iš rusų žodžio „klad“, lobis, kiti iš senojo „ukladnyj“, tai yra plieninis, dar kiti iš Clarency, italų riterių romano apie Bovą herojaus kardo, kuris XVI–XVII a. tapo populiaria rusų istorija apie Bovą Koroleviči.
Kaip veikia
Pakanka išsitraukti kardą ir įsakyti jam kovoti – jis pats kerta priešus ir slibinus. Paprastai jis guli paslėptas po akmeniu, sienoje ar po šventu medžiu ir laukia vertino didvyrio. Dalis tyrinėtojų jį vis dėlto skiria nuo kladeneco, kurį turėjo valdyti pats bogatyris.
Galios
- Kovoja pats: Pagal pasakas, pakanka jį ištraukti ir duoti įsakymą, ir jis pats kerta priešus.
- Slibinų žudikas: Tai vienintelis ginklas, galintis nugalėti daugiagalvį slibiną ar piktą burtininką.
- Laukia vertojo: Guli paslėptas po akmeniu ar medžiu, ir be herojaus jėgos bei drąsos jo neįmanoma gauti.
- Nesunaikinamas: Bylinose ir pasakose jokie šarvai ar kerai nesustabdo jo ašmenų.
Likimai
Kardas egzistuoja tik pasakose ir bylinose, o po kiekvieno žygio paprastai dingsta iš pasakojimo. Jo legenda išliko rusų kalboje, kurioje „kardas-kladenecas“ tapo patarlišku nenugalimo ginklo pavadinimu.
Kultūroje
Scena su kardu po milžino galva iš „Ruslano ir Liudmilos“ pateko į Michailo Glinkos operą (1842). Stebuklingo kardo, paslėpto herojui, motyvas turi daug Europos atitikmenų, o svarbiausias jų – kardas akmenyje iš Artūro legendų.
Įdomybė
Kladeneco pavadinimas kildinamas iš rusiško žodžio „klad“, tai yra lobis, arba iš Clarency – kardo iš itališko riterių romano apie Bovą, patekusio į rusų pasakojimus.