Įženk į mišką
Nuados kalavijas, ilustracja
DI iliustracija
Legendų lobynas · Keltai ir Artūras

Nuados kalavijas

keltų (airių) mitologija

Retas · 15 tšk.
PasaulisKeltai ir ArtūrasGaliaNiekas neišsprūsDruido dovanaŠviesos kalavijas

Taip atrodo tavo profilyje

Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.

Pamatyk animuotą kortą Legendų lobyne →

Nuada Sidabrarankis buvo Tuatha Dé Danann dievų karalius. Jo kalavijas iš Findijaus miesto buvo vienas iš keturių dievų lobių, o vėlesnė tradicija jį sieja su Claíomh Solais, Šviesos Kalaviju.

Kilmė

Kardas priklausė Nuadai Sidabrarankiui, pirmajam Tuatha Dé Danann dievų karaliui Airijoje. Dievai jį atsivežė iš Findijos, kur juos mokė išminčius Uiscias, kaip aprašo viduramžių tekstai apie keturis lobius ir „Airijos užkariavimų knyga“ (XI a.). Vėlesnės airių ir škotų pasakos žino panašų Claíomh Solais, Šviesos Kardą.

Istorija

Kai dievai atvyko į Airiją, šalis priklausė Fir Bolg tautai. Per pirmąjį mūšį prie Mag Tuired Nuada kovėsi su Fir Bolgų kariu Srengu, kuris nukirto jam ranką. Dievai nugalėjo, bet karalius neteko sosto, nes pagal įstatymą valdovas turėjo būti be kūno trūkumų.

Karaliumi tapo Bresas, pusiau dievas, pusiau fomorietis, gražus, bet šykštus. Jo svečiai nuo stalo išeidavo su sausomis burnomis, o poetas Coirpre sukūrė apie jį pirmąją Airijos satyrą, kuri palaužė jo valdžią. Tuo metu dievų gydytojas Dian Cécht padarė Nuadai veikiančią sidabrinę ranką, o jo sūnus Miachas nuėjo dar toliau ir grąžino karaliui tikrą ranką iš kūno ir kaulų.

Pavydus Dian Cécht nužudė savo sūnų. Iš Miacho kapo išaugo trys šimtai šešiasdešimt penkios žolės, po vieną kiekvienam žmogaus sąnariui ir sausgyslei, o jo sesuo Airmed ėmė jas rūšiuoti. Tačiau tėvas išbarstė jos surinktas žoles ir nuo to laiko, kaip sako legenda, niekas nežino visų gydomųjų augalų.

Nuada susigrąžino sostą, bet kai fomorietai pradėjo karą, vadovavimą perdavė jaunam Lugui, visų menų meistrui. Antrajame mūšyje prie Mag Tuired Nuada žuvo nuo Balorio, turėjusio mirtiną akį, rankos, o Lugas už jį atkeršijo nužudydamas Balorį. Findijos kardas, nuo kurio niekas negalėjo pasislėpti, taigi neišgelbėjo savo šeimininko nuo likimo.

Kaip veikia

Pasak viduramžių teksto apie keturis lobius, niekas negalėjo išvengti šio kalavijo, kai jis kartą buvo ištrauktas iš makščių, ir niekas negalėjo jam atsispirti. Vėlesnėse airių ir škotų pasakose spindintis Šviesos Kalavijas yra didvyrio žygio tikslas.

Galios

Likimai

Tekstai nesako, kas nutiko kardui po Nuados mirties. Pagal tradiciją dievai pasiėmė lobius į požemines sídhe pilkapius. O Nuados personažas turi artimų giminaičių: valisą Lludą Sidabrarankį ir romėnų-britų dievą Nodensą, kurio šventykla buvo aptikta Lydney mieste Anglijoje.

Kultūroje

Šviesos Kardo motyvas iš airių pasakų sugrįžta šiuolaikinėje fantastikoje, o sidabrinė Nuados ranka yra vienas dažniausiai minimų airių mitologijos vaizdinių.

Įdomybė

Nuada pirmajame Mag Tuiredo mūšyje neteko rankos, o kartu ir sosto, nes karalius turėjo būti be kūno trūkumų. Dievų gydytojas Dian Cécht padarė jam sidabrinę ranką, o jo sūnus Miachas vėliau sugrąžino tikrąją.

Žiūrėti Lobyneanimuota korta, suieškok jo miške

Šaltiniai