
Orfėjo lyra
mitologia grecka
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.
Garsiausio mitų dainiaus Orfėjo lyra. Pirmąją lyrą iš vėžlio kiauto padarė mažasis Hermis, atidavė ją Apolonui, o šis padovanojo ją Orfėjui.
Kilmė
Pirmąją lyrą savo gimimo dieną padarė mažasis Hermis, tai aprašo Homero „Himnas Hermiui“ (VI a. pr. Kr.). Orfėjas, mūzos Kaliopės ir Trakijos karaliaus Ojagro sūnus, o kitoje versijoje Apolono, graikams buvo žinomas jau VI a. pr. Kr., o Euridikės istoriją gražiausiai papasakojo Vergilijus „Georgikose“ ir Ovidijus „Metamorfozėse“.
Istorija
Hermis priešais olą rado vėžlį, išskobė jo kiautą, užtempė jaučio odą, pridėjo nendrių petis ir septynias avies žarnų stygas. Išgirdęs grojimą, Apolonas atidavė už lyrą bandą ir auksinę lazdelę. Lyra iš Apolono, muzikos dievo, perėjo Orfėjui, kuris grojo ja taip, kad paskui jį sekė žvėrys, o medžiai ir uolos judėjo iš vietos.
Orfeusas su argonautais išplaukė aukso vilnos. Kai jie plaukė pro sirenų salą, kurių giesmė viliojo jūreivius į mirtį, jis grojo taip garsiai ir gražiai, kad nustelbė jų dainą ir išgelbėjo įgulą. Tik vienas iš argonautų, Butas, šoko į jūrą.
Orfeuso žmona, nimfa Euridikė, mirė nuo gyvatės įkandimo. Orfeusas su lyra nusileido į požemį, o jo giesmė sustabdė Iksiono ratą, Tantalas pamiršo troškulį, o Sizifas atsisėdo ant savo akmens. Hadas ir Persefonė leido jam pasiimti Euridikę su sąlyga, kad jis nesidairys į ją, kol neišeis į šviesą. Prieš pat išėjimą Orfeusas atsigręžė ir Euridikė dingo visam laikui.
Nusiminęs dainius po to vengė moterų ir garbino tik Apoloną. Trakų menados, Dioniso garbintojos, įsiūčio apimtos jį sudraskė. Jo galva ir lyra Hebro upe nuplaukė į jūrą ir pasiekė Lesbo salą, kur galva, kaip skelbė legenda, dar ilgai pranašavo. Mūzos palaidojo kūną prie Olimpo, o lyrą Dzeusas padėjo danguje.
Kaip veikia
Pasak mitų, kai Orfėjas grodavo, jo klausydavosi laukiniai gyvūnai, o medžiai ir uolos pasitraukdavo iš vietos. Muzika jis sujaudino Hadą ir Persefonę, kurie leido jam išvesti iš požemio mirusią žmoną Euridikę. Buvo viena sąlyga: negalima atsigręžti, kol neišeis į šviesą. Orfėjas atsigręžė ir prarado ją amžiams.
Galios
- Galia gamtai: Lyros muzika sujaudina gyvūnus, medžius ir net uolas.
- Sirenų nustelbimas: Orfeuso giesmė buvo stipresnė už pražūtingą sirenų dainą.
- Požemio sujaudinimas: Lyros garsai suminkštino mirusiųjų pasaulio valdovų širdis ir sustabdė pasmerktųjų kančias.
- Giesmė po mirties: Pagal legendą, Orfeuso lyra ir galva grojo ir dainavo plaukdamos jūra.
Likimai
Pasak vėlesnių autorių, lyra nuplaukė į Lesbą ir ten buvo saugoma šventykloje, o tai aiškino, kodėl sala davė tiek poetų, be kita ko, Sapfo ir Alkajų. Danguje ji tapo Lyros žvaigžynu su ryškiąja Vega.
Kultūroje
Mitas įkvėpė Claudio Monteverdi operą „Orfėjas“ (1607), Glucko operą „Orfėjas ir Euridikė“ (1762) ir Jeano Cocteau filmą „Orfėjas“ (1950). Czesławas Miłoszas po žmonos mirties parašė poemą „Orfėjas ir Euridikė“ (2002).
Įdomybė
Po Orfėjo mirties jo lyra buvo patalpinta danguje kaip Lyros žvaigždynas. Ryškiausia jo žvaigždė Vega yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių.