
Jonuko pupa
anglų pasaka
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.
Stebuklingos sėklos iš anglų pasakos „Jonukas ir stebuklingoji pupa“. Vargšas Jonukas iškeitė už jas karvę, o supykusi motina išmetė jas pro langą.
Kilmė
Pupa kilusi iš anglų pasakos „Džekas ir stebuklingoji pupa“ (angl. „Jack and the Beanstalk“). Seniausia žinoma spausdinta versija – satyrinė „Džeko Spriginso ir užburtosios pupos istorija“ 1734 m.; pirmąją pilną versiją 1807 m. išleido Benjaminas Tabartas, o populiariausią užrašė Josephas Jacobsas knygoje „English Fairy Tales“ (1890).
Istorija
Džekas gyvena su vargšė motina, o visas jų turtas – karvė Pienė Baltoji, kuri nustojo duoti pieno. Motina siunčia jį su ja į turgų. Pakeliui Džekas sutinka keistą senelį, kuris už karvę siūlo penkis stebuklingus pupų grūdus. Džekas sutinka, o įsiutusi motina išmeta pupas pro langą ir siunčia sūnų miegoti nevakarieniavusį.
Ryte už lango stovi stora stiebas, per naktį išaugęs iki pat dangaus. Džekas laipioja aukštyn ir randa ilgą kelią į didelį namą. Milžino žmona paslepia jį krosnyje, kai grįžta jos vyras ir šaukia: „Fi-fi-fo-fum, užuodžiu anglo kraują!“. Po pietų milžinas skaičiuoja auksą ir užmiega, o Džekas pabėga su maišu monetų.
Džekas sugrįžta dar du kartus. Antrą kartą išsineša vištą, kuri išgirdusi žodį „dėk“ padeda auksinį kiaušinį. Trečią kartą pasiima auksinę arfą, kuri groja pati. Tačiau arfa šaukia „Šeimininke! Šeimininke!“ ir pažadina milžiną, kuris leidžiasi stiebu paskui Džeką.
Džekas nusileidžia pirmas, šaukia motiną, kad paduotų kirvį, ir nukerta stiebą. Milžinas nukrenta ir žūva vietoje, o stiebas apvirsta. Džekas su motina nuo tol gyvena pasiturinčiai dėl auksinių kiaušinių ir grojančios arfos. Moralizuojančioje Tabarto versijoje fėja paaiškina, kad milžinas kadaise nužudė Džeko tėvą ir pavogė jo lobius, tad berniukas tik susigrąžina šeimos turtą.
Kaip veikia
Per vieną naktį iš sėklų išauga stiebas, siekiantis dangų. Jonukas juo užlipa į milžino pilį ir iš ten išsineša maišą aukso, vištą, dedančią auksinius kiaušinius, ir grojančią arfą. Galiausiai nukerta stiebą, o jį vejantis milžinas nukrenta.
Galios
- Stiebas į dangų: Išmesti grūdai per vieną naktį išauga į stiebą, siekiantį žemę virš debesų.
- Kelias pas milžiną: Stiebas veda į milžino namus, pilnus lobių, kurie paprastiems žmonėms nepasiekiami.
- Vienkartinis perėjimas: Kai stiebas nukertamas kirviu, ryšys su dangiška šalimi dingsta visiems laikams.
- Mainai į laimę: Grūdai atrodo nevertingi, bet už karvę šeimai atneša turtą visam gyvenimui.
Likimai
Stiebas nukirstas, o likusių grūdų pasakoje jau nebėra. Tyrinėtojai Jamshidas Tehrani ir Sara Graça da Silva 2016 m. statistiniais metodais įvertino, kad pasakos tipas apie berniuką, vagiantį milžino lobius (Nr. 328 ATU pasakų kataloge), gali būti senesnis nei 5000 metų, nors tai modelio išvada, o ne dokumentas.
Kultūroje
Milžino šūksnis pasirodo jau Šekspyro „Karaliuje Lyre“ („Fie, foh, and fum, I smell the blood of a British man“). Pasaka tapo daugybe pantomimų, filmų ir žaidimų, o Lenkijoje buvo leidžiama pavadinimu „Jaś i magiczna fasola“.
Įdomybė
Dažniausiai perspausdinamą pasakos variantą išleido Josephas Jacobsas rinkinyje „English Fairy Tales“ (1890). Pasaka Anglijoje buvo žinoma jau daugiau nei šimtą metų anksčiau.