Įženk į mišką
Nematomumo kepurė, ilustracja
DI iliustracija
Legendų lobynas · Slavai

Nematomumo kepurė

lenkų ir slavų pasakos

Paplitęs · 5 tšk.
PasaulisSlavaiGaliaNematomumasDruido dovanaNematoma akis

Taip atrodo tavo profilyje

Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Paplitęs artefaktas lygoje duoda 5 tšk.

Pamatyk animuotą kortą Legendų lobyne →

Stebuklinga kepurė, dėl kurios jos savininkas tampa nematomas. Tai vienas seniausių pasakų motyvų, aptinkamas lenkų liaudies pasakose ir visos Europos padavimuose.

Kilmė

Nematomumo kepurė yra klajojantis pasakų motyvas, žinomas visoje Europoje. Seniausias žinomas jo giminaitis yra graikų Hado šalmas, aprašytas jau Homero „Iliadoje“ (VIII a. pr. Kr.), o viduramžių „Nibelungų dainoje“ (apie 1200 m.) pasirodo nematomumo apsiaustas, vadinamas Tarnkappe.

Istorija

Graikų mituose nematomybę suteikiantį šalmą Hadui, požemių valdovui, nukalė kiklopai. Jį skolindavosi didvyriai: Atėnė užsidėjo jį Trojos mūšyje, kad Arėjas jos nepamatytų, o Persėjas gavo jį iš nimfų, kad nukirtęs Medūzai galvą išvengtų jos seserų gorgonų.

Viduramžių „Nibelungų giesmė“ pasakoja, kaip Zigfrydas atėmė iš nykštuko Albricho nematomumo apsiaustą. Pasislėpęs po juo, jis padėjo karaliui Guntheriui varžybose nugalėti galingąją karalienę Brunhildą. Apgaulė išaiškėjo po daugelio metų ir tapo viena iš tragiškos didvyrio mirties priežasčių.

Liaudies pasakose stebuklingas galvos apdangalas įgyjamas įvairiais būdais: gudrumu, kaip atpildas už gerą darbą arba pavogus jį iš velnio ar burtininko. Brolių Grimų pasakoje apie dvylika šokančių princesių kareivis iš senutės gauna nematomumo apsiaustėlį, juo pasislėpęs seka princeses į požeminę karalystę ir išsiaiškina, kodėl jos kiekvieną naktį suplėšo batelius.

Rytų slavų žemėse garsiausią nematomumo kepurę aprašė Aleksandras Puškinas poemoje „Ruslanas ir Liudmila“ (1820). Piktojo nykštuko Černomoro pagrobta Liudmila prieš veidrodį pasimatuoja jo kepurę, užsideda ją atvirkščiai ir staiga išnyksta. Dėl to ji ilgai išsprunka pagrobėjui jo užburtame sode.

Kaip veikia

Pakanka užsidėti kepurę, kad išnyktum visiems iš akių, o ją nusiėmęs vėl taptum matomas. Pasakose herojus ją gauna gudrumu arba kaip atlygį, o paskui išsineša lobius, pasiklauso priešų pokalbių arba išgelbsti karalaitę. Liaudies tradicijoje nematomumo kepurė dažnai buvo priskiriama velniui.

Galios

Likimai

Nematomumo kepurė niekada iš tikrųjų neegzistavo, bet jos svajonė išliko moksle: fizikai jau daug metų dirba su metamedžiagomis, kurios gali šviesa apeiti mažus daiktus, spaudoje vadinamomis „nematomumo apsiaustais“.

Kultūroje

Puškinas kepurę įamžino „Ruslane ir Liudmiloje“, o Michailas Glinka – to paties pavadinimo operoje (1842). Šiuolaikinis šio motyvo palikuonis yra nematomumo apsiaustas iš Hario Poterio serijos.

Įdomybė

Seniausia žinoma kepurės giminaitė – graikiškas Hado šalmas. Pasak „Iliados“, jį užsidėjo Atėnė, kad mūšyje jos nepamatytų Arėjas.

Žiūrėti Lobyneanimuota korta, suieškok jo miške

Šaltiniai