
Gintaras iš Jūratės rūmų
Baltijos (lietuvių) legenda
Taip atrodo tavo profilyje
Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Paplitęs artefaktas lygoje duoda 5 tšk.
Deivė Jūratė gyveno gintariniuose rūmuose Baltijos jūros dugne ir įsimylėjo žvejį Kastytį, o pavydus Perkūnas sunaikino rūmus žaibu. Gintaro trupiniai paplūdimiuose esą yra jų likučiai; legendą 1842 m. užrašė Liudvikas Adomas Jucevičius.
Kilmė
Legendą apie Jūratę, Baltijos jūros karalienę, lenkiškai paskelbė žemaičių etnografas Ludwikas Adamas Jucewiczius 1842 m. kaip padavimą iš Žemaitijos pakrantės. Šiandien tyrėjai mano, kad tai greičiau literatūrinis kūrinys, įkvėptas liaudies tikėjimų apie griaustinio dievą Perkūną, o ne tikras senovės mitas.
Istorija
Baltijos jūros dugne, gryno gintaro rūmuose, gyveno deivė Jūratė. Perkūnas, griaustinio dievas, paskyrė ją žmona vandenų dievui Patrimpui, o jai pačiai patikėjo saugoti jūrą ir žuvis. Vieną dieną jai pranešė, kad jaunas žvejys nuo Šventosios žiotių, Kastytis, mėto tinklus jos vandenyse ir žvejoja be saiko.
Jūratė išplaukė su undinių palyda jo nubausti, bet kai jį pamatė, įsimylėjo. Vietoj keršto buvo meilė: Jūratė pasiimdavo Kastytį į savo gintarinius rūmus ir jie leisdavo kartu ištisas naktis. Deivė, pažadėta kitam, pamiršo visus perspėjimus.
Perkūnas viską sužinojo. Supykęs, kad nemirtinga deivė pamilo paprastą mirtingąjį, jis sviedė į jūrą žaibą. Gintaro rūmai sudužo į tūkstančius šukių, Kastytis žuvo, o Jūratė buvo prikalta grandine prie savo namų griuvėsių jūros dugne.
Nuo tada, kai Baltijos jūroje siaučia audra, bangos išmeta į krantą gintarinių rūmų nuolaužas. Didesni gabalai yra sienų likučiai, o smulkūs, skaidrūs lašeliai yra Jūratės ašaros, kuri vis dar apverkia mylimąjį. Kitoje versijoje, pasakojamoje apie Palangą, vaidmenys apversti: Jūratė žuvo prie griuvėsių, o Kastytis amžiams liko prirakintas jūros dugne.
Kaip veikia
Pasak legendos, Jūratė valdė Baltijos jūrą iš gintarinių rūmų jūros dugne. Kai ji pamilo mirtingąjį žvejį, įniršęs Perkūnas žaibu sudaužė rūmus, o Kastytį nužudė. Bangos vis dar išmeta į krantą rūmų trupinius, o pagal kai kurias versijas tai – deivės, apraudančios mylimąjį, ašaros.
Galios
- Rūmų nuolauža: Pasak legendos, kiekvienas gintaro gabalėlis yra sugriautų povandeninių deivės rūmų dalelė.
- Deivės ašaros: Mažiausi, skaidrūs gintaro grūdeliai esą yra suakmenėjusios Jūratės ašaros.
- Valdžia jūrai: Rūmai buvo Baltijos jūros ir jos žuvų valdovės buveinė.
- Gydomoji galia (liaudies tikėjimas): Nepriklausomai nuo legendos, gintaras amžiais buvo nešiojamas kaip amuletas, saugantis nuo ligų, nors mokslas to nepatvirtina.
Likimai
Pasak legendos, rūmai niekada nebus atstatyti, o jų nuolaužas jūra vis dar išmeta. Iš tikrųjų Baltijos gintaras yra prieš dešimtis milijonų metų gyvenusių medžių suakmenėjusi sakai, o didžiausias kolekcijas galima pamatyti, be kita ko, Palangos gintaro muziejuje ir Gdansko gintaro muziejuje.
Kultūroje
Nuo deivės vardo kilo pajūrio gyvenvietės Jurata Helio nerijoje pavadinimas. Lietuvoje legendą išpopuliarino Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“ (1920), o Palangoje stovi skulptūra, vaizduojanti įsimylėjėlius.
Įdomybė
Tiškevičių rūmuose Palangoje, Lietuvoje, nuo 1963 m. veikia Gintaro muziejus. Jo rinkinius sudaro apie 28 tūkstančius eksponatų, daugelis jų – su sakuose įstrigusiais vabzdžiais ir augalais.