Įženk į mišką
Piasto kubilėlis, ilustracja
DI iliustracija
Legendų lobynas · Lenkija

Piasto kubilėlis

lenkų legenda (Gallas Anonimas)

Retas · 15 tšk.
PasaulisLenkijaGaliaBegalinis alusDruido dovanaNeišsenkanti statinaitė

Taip atrodo tavo profilyje

Šis artefaktas laukia kažkur miške. Radęs jį grybaudamas, pamatysi jo animuotą piktogramą Trofėjuose, Artefaktų vitrinoje. Retas artefaktas lygoje duoda 15 tšk.

Pamatyk animuotą kortą Legendų lobyne →

Pasak Gallo Anonimo kronikos, vargšas artojas Piastas ir jo žmona Rzepicha priėmė du keliautojus, kuriuos kunigaikštis Popielis išvarė iš savo puotos. Piastas sūnaus įkirpimo šventei buvo paruošęs tik mažą alaus kubilėlį, bet jo užteko visiems.

Kilmė

Pasakojimą užrašė Galas Anonimas pirmojoje lenkų kronikoje, parašytoje XII amžiaus pradžioje. Galas nurodo, kad Piastas buvo Chościskos sūnus, o jo žmona vadinosi Rzepka, vėlesnėje tradicijoje – Rzepicha. Pravardę „Kołodziej“ (Ratininkas) Piastui pridėjo tik vėlesnė tradicija.

Istorija

Gniezne valdė kunigaikštis Popielas. Jis kaip tik rengė didelę puotą savo sūnų kirpimo šventės proga, tai yra senos apeigos, kurių metu berniukui pirmą kartą nukirpdavo plaukus ir suteikdavo vardą. Į pilį atvyko du nepažįstami keliauninkai, bet vietoje svetingumo sulaukė įžeidimo ir buvo išvaryti.

Keliauninkai pateko į vargšo artojo Piasto trobelę, kuris irgi ruošė sūnaus kirpimo šventę. Piastas ir Rzepka priėmė juos nuoširdžiai, nors turėjo nedaug: statinaitę alaus ir paršiuką. Svečiai liepė pilti drąsiai. Alaus daugėjo, kol buvo prprileisti visi iš kaimynų pasiskolinti indai, o mėsos nemažėjo.

Tada keliauninkai nukirpo berniukui plaukus ir davė jam vardą Siemowitas. O pas Popielą indai staiga ištuštėjo.

Pasak Galo, Siemowitas užaugo narsiu vyru ir tapo kunigaikščiu, o Popielas buvo išvarytas iš krašto. Kronikininkas priduria, kad Popielą užpuolė pelės. Vėlesni kronikininkai, ypač Vincentas Kadlubekas, išplėtojo šią giją į garsų pasakojimą apie peles, kurios sudraskė žiaurų kunigaikštį, pagal tradiciją bokšte prie Gopło ežero Kruszvicoje. Paslaptingus svečius vėlesnė tradicija tapatino su angelais ar šventaisiais.

Kaip veikia

Pasak kronikos, svečiai liepė Piastui ramiai pilti, o alaus daugėjo, kol juo prisipildė visi pasiskolinti indai. Paršiuko mėsos taip pat nemažėjo. Stebuklas aplankė tuos, kurie buvo svetingi, o pas Popielį indai liko tušti.

Galios

Likimai

Statinaitė dingo legendos sutemose, bet giminė, kuriai ji davė pradžią, valdė Lenkiją iki 1370 metų, o Silezijoje ir Mazovijoje dar ilgiau. Paskutinis Silezijos Piastas mirė 1675 metais.

Kultūroje

Legendą išgarsino Józefo Ignacy Kraszewskio romanas „Sena pasaka“ (1876), kurį 2003 m. ekranizavo Jerzy Hoffmanas. Žodis „piastiškas“ iki šiol reiškia kažką senovinio ir iš esmės lenkiško.

Įdomybė

Gallo Anonimo kronika, parašyta XII amžiaus pradžioje, yra seniausia Lenkijos kronika. Piasto sūnus Siemovitas, nuvertus Popielį, turėjo tapti polianų kunigaikščiu.

Žiūrėti Lobyneanimuota korta, suieškok jo miške

Šaltiniai